• 2021 - šv. Juozapo metai

  • Tiesiogiai iš Gailestingumo šventovės

Šv. Mišių laikas
šiokiadieniais 8.00 ir 18.00 val.
šeštadieniais 8.00, 11.00 ir 18.00 val.
sekmadieniais ir švenčių dienomis 8.00, 9.30, 11.00 (suma) ir 18.00
Nemunėlio Radviliškyje
sekmadieniais 13.00 val.
Suoste
sekmadieniais 11.30 val.

Liturginis kalendorius

Nuorodos

(daugiau)

paneveziovyskupija.lt
Panevėžio vyskupijos naujienos.

katalikai.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje.

bernardinai.lt
Interneto dienraštis.

lk.katalikai.lt
Dienos Šv. Rašto skaitiniai


Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmėje – kvietimas į rytojų (2018)

Devintinės – Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė. Praėjus devynioms savaitėms po šv. Velykų, Bažnyčia ypatingu būdu pagerbia Viešpatį Jėzų, pasilikusį su mumis Eucharistijoje. Sąmoningi katalikai suvokia šios šventės gilią prasmę ir labai džiaugsmingai ją švenčia. Šią dieną mes galime apibūdinti kaip puotos su gyvu Jėzumi šventimą.

Paskutinės Vakarienės metu Jėzus įsteigė Eucharistiją – dvasiniu būdu pasiliko duonos ir vyno pavidaluose, kad per amžius su visais jį mylinčiais žmonėmis galėtų būti ir dalintis savo meile bei malonėmis. Bažnyčiose organizuojamos eucharistinės procesijos, adoracijos priešais Švenčiausiąjį Sakramentą. Iš tabernakulių Švč. Sakramentas išstatomas ant altoriaus, kad gyvintų tikinčiųjų asmenines maldas, juo laiminami žmonės. Visa tai yra neįkainojama vertybė, kai kiekvienas iš mūsų galime atnaujinti ir pagilinti asmeninį santykį su Dievu, gyvenančiu tarp mūsų šiuo būdu.

Tarptautinė Devintinių tradicija

Biržų krašto žmonės ketvirtus metus turi galimybę Devintinių iškilmę švęsti ypatingu būdu. Tai Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios vikaro kunigo Ernesto Želvio sumanymas apjungti dviejų kaimyninių Suosto ir Skaistkalnės (Latvijos respublika) parapijų tikinčiųjų bendruomenes į bendrą eucharistinį pokylį. Devintinių procesija organizuojama išeinat su Švenčiausiuoju Sakramentu iš bažnyčių į žmones – miestus, miestelius, kur ruošiamos keturios sustojimo vietos su parengtais altorėliais. Atėjus – skaitoma Evangelija, smilkoma, meldžiamasi, giedama.

Dievui nėra valstybių sienų, todėl kunigas Ernestas kartu su Skaistkalnės Švč. M. Marijos bažnyčios klebonu tėvu Janiu Vylaku sukviečia abiejų šalių tikinčiuosius į iškilmes, prasidedančias Skaistkalnės bažnyčioje (Latvija), o pasibaigiančias Germaniškio šv. Magdalenos koplyčioje (Lietuva). Kasmet apeigos ir šventimas vis įgauna naujų atspalvių. Šiemet šventės mastas, atrodo, pranoko lūkesčius. Maldininkų gausa vis auga, iškilmingumas – taip pat. Ypatingas šių metų akcentas – abiejų valstybių 100-mečio minėjimas. Todėl iškilmę puošė dar daugiau liturginių ir šventinių elementų. Lietuvių kunigas Germaniškio koplyčią „paženklino“ abiejų valstybių vėliavomis ir dideliu „šimtuku“. Altorių „perkėlė“ į lauką, kur šventoriuje ir koplyčios prieigose sunkiai sutilpo maldininkai.

Eucharistinis susirinkimas

Pradžioje visi rinkosi į Skaistkalnės bažnyčią, kur vyko Švč. Sakramento adoracija, kalbėtas Rožinis, novena į Švč. M. Mariją. Šv. Mišias čia aukojo keturi kunigai – šeimininkai latviai Tėvas Janis bei Tėvas Stanislovas ir svečias iš Dobeles dekanato Auces ir Benes parapijų – klebonas kunigas Uldis Cesnieks bei lietuvių kunigas Ernestas Želvys. Liturgijos metu latvių ir lietuvių kalbomis skaityti skaitiniai, Evangelija, sakyti pamokslai. Abu kunigai homilijose kalbėjo apie šv. Komuniją – angelų duoną, kurią priimant su pagarbia Dievo baime, mes nubrėžiame sau kelią į laimingą amžinybę. Kun. Janis kvietė atverti tyras širdis Jėzui ir nepamiršti nuolat dėkoti. Kun. Ernestas pratęsė mintį, kalbėdamas apie garstyčios grūdelį, remiantis Šventojo Rašto palyginimu apie tikėjimą, ragindamas mus auginti savo tikėjimą, eiti į rytojaus gyvenimą. Jis sakė, kad jei mūsų tikėjimas būtų kaip tas garstyčios grūdelis – tai jau galėtume kalnus kilnoti. Ir pridūrė, kad mes, būdami silpni žmonės, dažnai kilnojame kalnus, tik kitomis tikėjimo formomis – kaip ligos, net abejonės, ar ėjimo link tikėjimo, kito žmogaus, Dievo... Nebijokime nieko, nebijokime rytojaus... Jei esame šiandien čia – reiškia, kad Dievas to norėjo. Vadinasi – bus ir rytojus...

Iki ašarų jaudinantys momentai, kai aukas prie altoriaus atneša tautiškai apsirėdžiusios abiejų šalių šeimos skambant iškilmingai dūdų muzikai, kurią dovanoja Klaipėdos profesionalūs dūdoriai, vadovaujami Vidmanto Budreckio, (buvusio kunigo Ernesto dėstytojo). Pakviesti jie net atsisakė kito renginio, kad galėtų džiuginti mūsų kraštą.

  

Eisena su Kristaus Kūnu

Po šventųjų paslapčių liturgijos margaspalvė minia iš bažnyčios procesijos būdu pajuda Skaistkalnės miestelio gatvėmis, kur sustojus trijose vietose, bus patraukta per Nemunėlio upę Lietuvos link. Procesijoje apstu gilios maldos, mąstymo, susikaupimo... Priekyje nešamos abiejų šalių valstybinės vėliavos, gėlių žiedlapius barsto latvių ir lietuvių mergaitės, meldžiamasi ir giedama abiem kalbomis. Visi trys kunigai keičia vienas kitą, nešdami Švč. Sakramentą. Prie kryžiaus Latvijos miestelio centre liturgijai vadovauti ima lietuviai. Klaipėdos muzikantų dūdorių melodija persipina su Nemunėlio Radviliškio ir Suosto parapijiečių giedama giesmės melodija.

Iš tiesų, kaitinant saulei ir turbūt Šv. Dvasiai viduje, netrunkame atsidurti prie Germaniškio koplyčios altoriaus, kur lietuviai kartu su latviais garbina Švč. Sakramentą, paaukoja save Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai, sugiedama Jėzaus Širdies litanija. Sakralioji apeigų dalis užbaigiama abiejų valstybių himnais.

  

Šventė tęsiasi

Šventės tęsinys persikelia į netoliese esančią aikštę, kur trūbininkai lieja savas melodijas, vyksta sveikinimai, dėkojimai... Scenoje pasirodo Dobeles (Latvija) „Vizmos“ kamerinis choras, atvykęs kartu su kunigu Uldžiu. Pasirodo Germaniškio folkroro ansamblis „Vijoklis“. Visi vaišinasi abiejų valstybių nacionaliniais patiekalais. Ir čia svarbiausia – bendrystė, džiaugsmas, dalinimasis...

Lietuvos Respublikos seimo narys Audrys Šimas, Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas nuoširdžiai džiaugiasi tuo, kas vyksta šiose pasienio parapijose. O vyksta čia nesuvaidinti dalykai – tai Bažnyčios Tradicijos gaivinimas, puoselėjimas, Gyvojo Dievo kulto praktikavimo skatinimas, ėjimas link tikėjimo... Į ką kvietė kalbėję kunigai... Ir padėka visiems, prisidėjusiems prie renginio vyksmo. Ypač kunigui Ernestui, neleidžiančiam mažose parapijose niekam užsnūsti. Juk tik ėjimas – tikėjimas veda į rytojų...

  

Biržų deknato parapijų referentė
Sandra Balodytė

Dovydo Šimonio nuotraukos

Reportažas Biržų žiniose: