Sausio 26-27 dienomis Panamoje vyko Pasaulio Jaunimo Dienos. Lietuvoje taip pat vyko renginiai. Vilniaus, Kauno arkivyskupijų ir Panevėžio vyskupijos jaunimas buvo kviečiamas susitikti Kauno rajone Raudondvaryje. Nuostabaus grožio dvaras sutalpino per 600 dalyvių. Atvykusiųjų laukė puikus vakaras ir naktis su linksmybėmis ir dvasiniu susitelkimu. Gražios ir prasmingos bendrystės laikas vieniems su kitais ir Dievu.
Biržų šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaro kunigo Ernesto Želvio pakviesti ir vadovaujami į renginį išsiruošė penkiasdešimt biržiečių jaunuolių. Vyko entuziastingai nusiteikę, tikėdamiesi įspūdingo savaitgalio, ir jų lūkesčiai buvo su kaupu pateisinti. Renginyje persipynė malda su šiuolaikiška jaunatviška muzika, šokių judesiu, vaidybiniais elementais. Nuoboduliui nebuvo nei vietos, nei laiko.
Jaunimo dienos prasidėjo „lėktuve“ – renginio vedėjai kapitonas ir palydovė vaizdžiai ir subtiliai linksmai visus tarsi susodino į lėktuvą skrydžiui į Panamą. Siužeto dalyviai visus lydėjo šioje kelionėje iki pat jos tikslo paryčiais – teletilto su Panama, popiežiaus homilijos. Pilnutėlė dvaro salė tai tyloje, tai juoko šurmuly, tai žaidimų ir šokio judesy tapo šio „skrydžio“ liudininkais ir veikėjais. Šėlsmą nutraukė pirmas signalas iš Panamos – vyskupo Dariaus Trijonio kreipimasis į Lietuvos jaunimą. Paraginantis, padrąsinantis, kviečiantis jaunus žmones pasukti tikėjimo keliu, juo eiti ir nebijoti.
Netrukus scenoje suskamba gyva ispaniška muzika, kviečianti pajudėti sėdinčius, įsilieti į šokio ritmą stovinčius ir taip visa salė virsta tarsi banguojančia jūra. Be galo gera stebėti laimingus jaunų žmonių veidus, tyras akis ir džiaugsmingą juoką.
Po šėlsmo pasistiprinus gardžia vakariene, vėl sugrįžtame į „lėktuvą“. Pasigirsta antras signalas iš Panamos – vyskupo Kęstučio Kėvalo žodis Lietuvių jaunimui Raudondvaryje. Jo katechezė kviečia kiekvieną iš mūsų pasakyti Dievui „Taip“, kaip tai padarė Mergelė Marija. Būti drąsiems, atsakingiems, įdomiems ir atviriems Dievui bei gyvenimui.
Vakaras vis labiau kviečia į rimtį. Jauni žmonės išeina liudyti tikėjimo, pasakodami savo gyvenimo istorijas. Jie kalba mums apie prasmės suradimą, įsileidus į gyvenimą Jėzų. Jų gyvenimas pasikeitė, jie tapo laimingais. Esame visi paraginti įsiklausyti į širdies balsą, išgirsti Dievo kvietimą ir tapti Jo draugais. Kai Dievas yra tavo draugas – Jis suranda tau ir žemiškų draugų.
Liudijimus keičia malda. Kaip Mergelė Marija atsiliepė į kvietimą, ištardama „Taip“, ir mes melsdamiesi Rožinio malda, leidžiame Dievui veikti mumyse.
Pamažu pasineriame į dar gilesnį mąstymą, į Susitaikinimo vakarą. Krikščioniškos muzikos šlovinimo grupė, paliesdama širdis, kalbina giesmių žodžiais mintis nukreipti į Viešpatį. Išgirsti savo sąžinę, suprasti suklydimus ir atsiprašyti Dievo, savęs, artimo už padarytas klaidas. Tyloje ir susikaupime peržvelgiame savo gyvenimą, ir skubame susitaikyti su visais. Prieš tai rašome laišką Jėzui. Čia galima sudėti viską – atsiprašymą, prašymus, dėkojimus... Atrodo, jog apnuoginame savo sielą, ir norisi daug surašyti, kad spėtume viską susakyti, nes tas laiškas bus atneštas kaip atnašavimo auka. Salėje įsivyrauja atvirumo ir atsivėrimo nuotaika su ašara ant skruostų. Neįtikėtinai jautru ir prasminga...
Dešimtys kunigų klauso išpažinčių. Eilutė nenustoja slinkti jų link. Ką tai reiškia?.. Kad Gyvasis Dievas prakalbina jaunų žmonių širdis, jas paliečia ir keičia.
Įnešamas Švenčiausiasis Sakramentas monstrancijoje. Adoruojame ir dėkojame, meldžiame ir atsiprašome... Akimis ir širdimis palydėję Jį, keliaujame į vidurnakčio pramogas. Grupių vadovai į seminarą, kuriame išmokome įvairių žaidimų, kitų bendravimo metodų, o jaunimui paruošta visa kupeta linksmybių: naktišokiai, žaidimų erdvė, virtuali realybė, eksperimentai, orientacinės varžybos, veikla „klausk drąsiai“. Pasirinkimas visiems pagal pomėgius, norus, žingeidumą.
Laikas vėl nurimti ir sugrįžti į esminę šio vakaro dalį – tiesioginį teletiltą su Panama, su popiežiumi Pranciškumi, dalyvaujant jo vigilijoje. Popiežiaus kalba pasaulio jaunimui kviečia ištarti „Taip“ gyvenimui, apkabinti jį tokį, koks yra. Priimti, džiaugtis ir dėkoti už jį. Nebijoti. Sekti Marijos pavyzdžiu, gyventi, kiekvienoje dienoje sutikti Jėzų, kaip liudijo žmonės. Kurti naują gyvenimą, dalyvaujant meilės istorijoje. Mes galime būti perkeisti, nes esame Viešpaties mylimi. Jo meilė yra didesnė už mūsų trapumą. Tad dalyvaukime meilės pasauliui istorijoje...
Ryte mūsų laukė galutinis šio skrydžio uostas – Šventosios Mišios, kurias aukojo vyskupai L. Virbalas bei A. Poniškaitis su kunigais. Homilijoje nuskambėjo popiežiaus minčių tęstinumas. Jaunimas buvo paragintas kurti ateitį, kuri taps šiandiena. Ir ją kurti kartu su Jėzumi. Vyskupas L. Virbalas akcentavo, kad gyvenime susikuria chaosas, o mes privalome kurti tvarką – kaip tą darė Marija, sakydama “Taip“ gyvenimui, taigi sakydami „Taip“ Jėzui.
Šį vakarą, naktį ir rytą nebuvo nuovargio, chaoso ar kažko negatyvaus. Buvo tik ramybė, džiaugsmas, meilė. Gyvenimas, kuriame labai gera. Tai buvo jaunų žmonių širdyse. Tie jauni žmonės nenorėjo namo. Vadinasi, jie buvo paliesti Jėzaus, ir jie išgirdo popiežiaus kvietimą. Jie apkabino gyvenimą. Tikėkime, kad nepaleis...
Tikybos mokytoja Sandra Balodytė
VAJC straipsnis
