Piligrimystė – tai Dievo ieškojimas. Kiekvienas iš mūsų vienokiu ar kitokiu būdu esame patyrę Dievo prisilietimą. Piligrimystė yra malda. Piligriminė kelionė yra drąsus išvykimas, drąsus žingsnis į nežinią. Kiekvienas jaudinamės, manydami, kas gali atsitikti šioje kelionėje, ką atneš ši kelionė. Tokiais gyvenimo momentais kiek tik gali priartėji prie Jėzaus.
2011 metų birželio 21-30 dienomis 35 maldininkų grupė, kurių tarpe ir du klierikai Valdas ir Gediminas iš Kauno kunigų seminarijos iš Kauno pilies pradėjome piligriminę kelionę į Medžiugorję.
Kelionė prasidėjo birželio 21-osios rytą Kauno Šv. Sakramento (studentų) koplyčioje švenčiausiojo sakramento adoracija, išklausėme šventąsias Mišias, klebono buvome palaiminti kelionei, po to adoravome prie Šv. Sakramento. Vėl susirinkome Kauno pilyje, čia atvyko Palemono parapijos klebonas Massimo Bjanko, kartu pasimeldėme, po to klebonas Massimo mus palaimino, kiekvienam patepdamas kaktą šventais aliejais iš Šventosios Žemės. Pasistiprinę dvasiškai, išvykome. Kelionė truko visą naktį per Lenkiją. Iš vakaro meldėmės rožinį, Dievo Gailestingumo vainikėlį, pasiaukojimo Švč. Mergelei Marijai ir Švč. Jėzaus Širdims aktus, ir kitas maldas.
Ryte taip pat meldėmės keliaudami autobusu. Apie 9 val. pasiekėme Austrijos sostinę Vieną. Čia turėjome 12 valandų laisvo laiko. Austrija garsėja nuostabiais kalnų peizažais ir istorijos paminklais. Labiausiai turistų pamėgtos – Austrijos alpės. Austrijos sostinė Viena laikoma imperatoriškos prabangos ir elegancijos miestu. Iš Vienos architektūrinių paminklų išsiskiria viduriniaisiais amžiais statyta gotiška Šventojo Stepono katedra, Šionbrūno rūmai, Belvederio rūmai ir kt. Mūsų piligriminė grupė aplankė Šventojo Stepono bažnyčią , išklausėme Šv. Mišias vokiečių kalba, po to turėjome laisvą laiką: kas dar meldėsi katedroje, kas aplankė kitas miesto įžymybes, pasivaišinome kavinukėje austriška kava ir nepaprasto skonio pyragaičiais.
Apie 20 valandą išvykome iš Vienos link Medžiugorjės per Kroatiją. Iš vakaro vėl buvo bendros vakarinės maldos, giesmės, klierikai laimino mus kiekvieną nakčiai šventais aliejais iš Šv. Žemės, kuriuos mums padovanojo kunigas Massimo. Netruko prabėgti kelionėje antra naktis autobusu. Ryte vėl meldėmės, prašydami Viešpaties palaimos ir Švč. Mergelės Marijos globos išaušusiai dienai. Pasiekus Kroatijos sieną, buvome pasieniečių sustabdyti dokumentų patikrinimui. Apie 12 valandą pasiekėme garsų kurortinį miestą Splitą. Čia sustojome 3 valandoms aplankyti šio miesto įžymybes ir, kas pageidavo, pasimaudyti nuostabioje Adrijos jūroje, kas tik paprasčiausiai pabraidyti, pamaloninti pavargusias kojas.
Po to vėl kelionė į Bosniją Hercegoviną iki Medžiugorjės – jau tris dešimtmečius garsėjančios kaip maldininkų kelionių tikslas ir Bažnyčios nepatvirtintų Mergelės Marijos apsireiškimų vietos. Sakoma, kad 1981 m. birželio 24 d. Medžiugorje Dievo Motina, pasivadinusi Taikos Karaliene, pirmą kartą apsireiškė šešiems vaikams ir nuo tos dienos Viešpaties Motina nuolat apsireiškia atsitiktiniams vietovės lankytojams.
Tokia žinia netruko pasklisti po visą pasaulį, o Medžiugorjė tapo svarbia katalikų piligrimų lankymo vieta. Galybės viešėjusių šioje vietovėje tikinčiųjų pasakojimuose yra užfiksuoti antgamtiški reiškiniai, įvykę šioje vietovėje. Vatikano valdžia 2010 metų kovo mėnesį pranešė, kad artimiausiu metu atliks formalius tyrimus.
Bosnijoje Hercegovinoje 40 proc. gyventojų musulmonai, 31 proc. serbų stačiatikių ir tik 15 proc. katalikai.
Apie 18 valandą birželio 23 dienos pasiekėmeMEDŽIUGORJĘ. Apsigyvenome pas žmones. Kadangi 2011 metų birželio 24 dieną sukako 30 metų kai pasirodė Švč. Mergelė Marija, tai buvo labai daug tikinčiųjų atvykusių iš įvairių pasaulio kraštų. Šv. Mišios vyko lauke priešais bažnyčią. Tą patį vakarą dalyvavome Rožinio maldoje, išklausėme Šventąsias Mišias ir vidinio išgydymo pamaldas. Kiekvieną vakarą nuo 22 valandos iki ryto – Švč. Sakramento adoracija. Kitą dieną kėlėmės anksti, 5 valandą ryto, mus autobusas nuvežė 15 km nuo Medžiugorjės ir išleido. Tada dalyvavome 15 km maldingame žygyje su Kryžiumi „Už Taiką pasaulyje“. Tai buvo labai prasminga kelionė, kurią mes paskyrėme taikai pasaulyje. Tai buvo palyginti nelengva kelionė, nes buvo 40 laipsnių karšta vasaros diena, pritrūko vandens atsargų, bet nepaprastai draugiški ir šilti vietiniai gyventojai jau mūsų laukė pakelėse, mus pagirdė ir numalšino troškulį. Visą kelią meldėmės, giedojome. A š šią kelionę meldžiausi ir už taiką Lietuvoje.
Po 4 valandų pasiekėme Medžiugorję, pirmiausia aš padėkojau Švč. Mergelei už šią malonę, patirtą šiame žygyje ir prašiau tolesnės globos man ir mano artimiesiems. .jpg)
Kitą dieną su Rožinio malda kopėme ant Švč. Dievo Motinos apsireiškimų (Podbrodo) kalno. Buvo karšta diena, tačiau kadangi visiškai atsidaviau Aukščiausiojo valiai, tai nesunkiai įveikiau šį kelią ir pajutau nepaprastą džiaugsmą Širdyje. Ant kalno vėl meldėmės Švč. Mergelei Marijai dėkodami už jos nuolatinę globą ir prašėme jos pagalbos mūsų Tėvynei, Bažnyčiai ir artimiesiems.
Kiekvieną vakarą nuo 18 valandos dalyvavome Rožinio maldoje, Šv. Mišių aukoje, vidinio išgydymo pamaldose ir adoracijoje iki 24 valandos. Teko du vakarus per vidinio išgydymo pamaldas išgirsti žmogaus, apsėsto piktosios dvasios, riaumojimą. Tai man asmeniškai sukėlė didelių išgyvenimų. Du vakarus būrys pasaulio egzorcistų meldėsi ir stengėsi padėti šiam nelaimingajam.
Apsilankius Šventosiose Mišiose, pasistiprinus Eucharistija, pajunti dvasioje nepaprastą Dievo palaimą, supranti, kad tik Dievas yra Meilė. Jis įgalina žmogų tikėti Dievu, Juo pasitikėti, jausti Jo artumą ir supranti, kad kito kelio gyvenime nėra kaip tik per meilę. Mums žmonėms reikia kūrėjo, kuris mus patobulintų, mokytų mus mylėti, nes meilė skleidžia gėrį, šilumą. Dalyvavome susitikime su Tereza, regėjusia Švč. Dievo Motiną.
.jpg)
Priešpaskutiniąją kelionės dieną ėjome Kryžiaus kelią, apmąstant Viešpaties Jėzaus kančios kelią, kopdami į Križevaco kalną. Kalno papėdėje iš medžio šakelių kiekvienas pasigaminome po kryžių, papuošėme kalnų gėlėmis ir pradėjome kopti su malda į kalną. Buvo 42 laipsnių karštis, nepaprastai kaitri saulė, bet malda ir atsidavimas Viešpačiui suteikė jėgų įveikti šį Kryžiaus kelią.
Bendros maldos galia, pagalba silpnesniajam teko patirti šiame kelyje. Buvo didelė malonė išvysti kaip broliai Gediminas ir Rimantas padėjo broliui Mindaugui prilaikydami jį už parankių įveikti šį nelengvą kelią. Daug kryžiaus kelių ėjau piligriminėse kelionėse, tačiau šis kryžiaus kelias yra bent maža dalele panašus į Viešpaties nueitą kelią, nes visas grįstas aštriais akmenimis ir spigino kaitri saulė, be to, apie pusę kelio nuėjus daugeliui pasibaigė vandens atsargos. Kryžiaus kelią ėjome 4 valandas. Bet reikėjo pamatyti visų džiaugsmo kupinus veidus, pasiekus šio kalno viršūnę, nuo kurio matyti visa Medžiugorjė. Aš nesugebėjau kaip ir daugelis sulaikyti džiaugsmo ašarų ir dėkojau Aukščiausiajam už šią didelę dovaną – tikėjimo pažinimą.
.jpg)
Grįžtant iš Medžiugorjės, teko aplankyti Lagievnikus – Gailestingumo apaštalės, lenkų vienuolės Šv. Faustinos gyvenimo ir atsiskyrimo su šiuo pasauliu vietą, Šv. Dvasios vienuolyną ir koplyčią.
Būdama šioje kelionėje pajutau, kiek daug yra gerų, nuoširdžių žmonių pasaulyje ir Lietuvoje, ir kaip gera, kai visus mus jungia Vienas Dievas. Dėkoju Viešpačiui už šią kelionę.
Genovaitė Bytautienė
