• Trakų Dievo Motinai – 300

  • Tiesiogiai iš Gailestingumo šventovės

Šv. Mišių laikas
šiokiadieniais 8.00 ir 18.00 val.
šeštadieniais 8.00, 11.00 ir 18.00 val.
sekmadieniais ir švenčių dienomis 8.00, 9.30, 11.00 (suma) ir 18.00
Nemunėlio Radviliškyje
sekmadieniais 13.00 val.
Suoste
sekmadieniais 11.30 val.

Liturginis kalendorius

Nuorodos

(daugiau)

paneveziovyskupija.lt
Panevėžio vyskupijos naujienos.

katalikai.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje.

bernardinai.lt
Interneto dienraštis.

lk.katalikai.lt
Dienos Šv. Rašto skaitiniai


Džiaugsmas švęsti (2019)

Turbūt ne vienas dar prisimename skaitytas ar girdėtas istorijas apie Kūčių vakaro ir šv. Kalėdų nakties stebuklus: žmogaus balsu prabylančius gyvulius, vynu virstantį šulinio vandenį... Tie pasakojimai liko gražia vaikystės dalimi, o kasmet bažnyčioje švenčiamos Piemenėlių šv. Mišios – žmogaus protu sunkiai suvokiama begaline Dievo meilės išraiška. Bet šiais metais Viešpats, matyt, panoro atnaujinti mūsų širdis ir padovanoti kiek netikėtą, nepaprastai stiprų džiaugsmo ir meilės jausmą, pranokusį mūsų iki tol buvusį šios šventės suvokimą. 

Viskas prasidėjo gana netikėtai: viena parapijietė pasiūlė Piemenėlių šv. Mišias švęsti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje ir tuo pačiu su šventėmis pasveikinti šešerius metus Biržų Šv. Jono Krikštytojo parapijoje tarnavusį, žmonių mylimą kunigą Ernestą Želvį, kuris prieš pat didžiąsias metų šventes turėjo išvykti į Kretingą pas brolius pranciškonus. Jeigu pradžioje dar abejojome, ar Kūčių vakarą bus norinčių beveik 4 valandas automobilyje dardėti iki Kretingos, o po šv. Mišių – atgal į Biržus, greitai supratome, kad tai – Dievo laiminamas planas, nes važiuojančiųjų atsirado daugiau negu buvo vietų automobilyje.

Vos atvykę į Kretingą, patekome į mistišką šv. Kalėdų pasaulį. Bažnyčios šventoriuje –  šviečiančios instaliacijos, pasakojančios šv. Pranciškaus gyvenimo istoriją, sukurtos pagal viduramžių dailininko Giotto di Bondone freskas. Didžiulėje bažnyčioje – žmonių, daugiausia jaunų, jūra – giedanti, judanti, šokanti, besišypsanti. Vaikai, aplink altorių įsitaisę tarsi savo namuose, visus  ir viską pastebintys ir šventinę nuotaiką kuriantys broliai pranciškonai – Gediminas, Astijus, Bernardas...

Brolio kunigo Astijaus Kungio aukojamų šv. Mišių homilija su retkarčiais įterpiamais, aukštaičio ausiai maloniai skambančiais, žemaitiškais žodžiais „pumpurieliai“ ar „mažulieliai“ kvietė žmones nebijoti Dangaus ir dangiškojo Tėvo, nes  „gimė kūdikis ir mes – išgelbėti. O tėvui, mamai – svarbiausia yra vaikas, ne jo suplyšusios kelnės ar pradurta padanga“, - kalbėjo brolis Astijus. Kunigas sveikino visus esančius: namo sugrįžusius, kartu švęsti atėjusius, kvietė žmones pasveikinti savo bendruomenes ir vienas kitą. 

„Palaiminti esame, nes Jėzaus šviesa nušvito. Žvakės šviesa – Betliejaus šviesos priminimas. Šviesoje mes matome veidą to, kuris sėdi už stalo. Šviesoje galime pasakyti – aš tave myliu“, - sakė kunigas, kviesdamas visus susikibti rankomis ir kreiptis į Viešpatį „Tėve mūsų“.

Ir iš tiesų – šią šventą Kalėdų naktį meilė įveikė baimę. Mus visus, jaunus ir pagyvenusius, laimingus ir, galbūt, nusivylusius, ligotus, sveikus, gerus ar pykstančius  sujungė Dievo meilė užgimusio kūdikėlio pavidalu. Jis prisiėmė mūsų žmogiškumą, padarydamas jį savu visiems laikams, sujungė dabartį ir amžinybę, Dievą ir žmogų.

Šv. Mišioms pasibaigus – dar kelios valandos buvimo kartu džiaugsmo. Bažnyčios šventoriuje, su Jėzaus gimimą nušviečiančias fejerverkais, prakartėlių (net keturių) apžiūrėjimu, vėlyvomis (ar ankstyvosiomis?) vaišėmis, bendryste. Su visur suspėjančiais vienuoliais ir su kunigu Ernestu. Džiaugiamės, galėję šią šventą naktį būti arti savo kunigo su meile ir malda, kad jis visada, nesvarbu kurioje parapijoje betarnautų, būtų ganytojas pagal Dievo širdį. Juk Dievo ir artimo meilė yra ne tik neatskiriamos, bet ir papildo viena kitą.

Ypatinga ta dieviškoji ir žmogiškoji šiluma, per kūdikėlio Jėzaus Gimtadienį palietusi mūsų širdis kitame Lietuvos pakrašty.

Stasė Eitavičienė
Nuotraukos autorės