Branginti kas buvo ir žvelgti į ateitį (2021)

Šv. Joninių iškilmė

Šiais metais Biržų dekanas, Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Jonas Morkvėnas savo tikinčiuosius ir visus biržiečius pakvietė neeilinei Joninių šventei - vyko tituliniai bažnyčios atlaidai, ekskursijos, susitikimai, koncertai, ir viskas tęsėsi net keturias dienas. Kaip prisimena parapijos senbuviai, ko gero, tai buvo pirmas kartas, kai bažnytinė iškilmė įvyko būtent birželio 24 –ąją, per šv. Jonus, o paskui - dar ir sekmadienį, kaip kad švęsdavome anksčiau.

  

Šv. Jono Krikštytojo gimtadienio šv. Mišioms vadovavo svečias - Anykščių dekanas, Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonas kun. Petras Baniulis, giedojo Anykščių bažnyčios kamerinis choras „Salve cantus“, kuriam vadovauja vargonininkas Rimvydas Griauzdė.

„Šv. Jonas Krikštytojas, dar būdamas Šventosios Dvasios pripildytas motinos įsčiose, džiūgavo dėl žmonijos išganymo atėjimo, pats jo gimimas pranašavo Viešpatį Kristų“,- homilijoje  sakė kunigas P. Baniulis.

Svečias priminė tikintiesiems, kaip keturi evangelistai traktuoja Joną Krikštytoją, dalinosi mintimis apie teisingo jo paveikslo išsaugojimo svarbą mūsų dienomis.

Šv. Mišių pabaigoje gausiai į atlaidus susirinkę tikintieji iš Biržų ir Nemunėlio Radviliškio parapijų su vardo ir gimimo diena sveikino Biržų dekaną kleboną Joną Morkvėną, visų šių renginių sumanytoją. Džiugu, kad kunigą, kuris mūsų parapijoje darbuojasi dar tik pirmus metus, prisiminė ir jo pasveikinti atvyko žmonės iš ankstesnių J. Morkvėno tarnystės vietų. Bendrystės ir draugystės šventė tęsėsi bažnyčios šventoriuje, skanaujant Reginos Ukrinienės paruoštas vaišes.

  

Penktadienį, birželio 25 dieną, didžiulė žmonių minia patraukė per vakarėjantį miestą – pirmą kartą buvo pasiūlyta ekskursija „Naktiniai Biržai“. Gidė Irina Šakuro šventoriuje pasakojo katalikų bažnyčios Biržuose istoriją, kvietė nedidelėmis grupelėmis aplankyti kriptą su bažnyčios fundatoriaus Jono Tiškevičiaus, jo žmonos ir dukrelės palaidojimais. Gidė kalbėjo apie Biržuose gyvenusius žmones, priminė istorinius įvykius, persipynusius su legendomis ir įvairiais nutikimais. Tinkamai pravesti ekskursiją tokiai miniai žmonių – misija neįmanoma, bet Irina darė, ką galėjo. O jai padėjo keli šimtai biržiečių, daugiausia jaunimo, linksmai nusiteikusių, juokaujančių, geranoriškų.

„Niekada nebūčiau patikėjusi, kad turime tiek daug šaunaus jaunimo – žingeidaus, paslaugaus, išsilavinusio ir svarbiausia – puoselėjančio bendrystės ryšius su visais žmonėmis“, - kalbėjo viena pagyvenusi parapijietė, pasiryžusi pėsčiomis įveikti visą maršrutą – iki Astravo parko ir atgal.

Šeštadienio popietę dar viena didelė grupė biržiečių susipažino su mūsų parapijos bažnyčia, jos istorija, apžiūrėjo palaidojimus kriptoje. Laikas neprailgo, nes ekskursiją vedęs istorikas Dalius Mikelionis turi Dievo dovaną – vaizdingai, suprantamai, dažnai su humoru pateikti svarbius istorinius faktus. Jurgita Bruniuvienė, savivaldybės ekologė, pasakojo apie Astravo parką, jame gyvenančius šikšnosparnius, supažindino su parke augusiais medžiais, pasidalino mintimis apie tai, kaip atrodys Astravo parkas užbaigus visus ten dabar atliekamus darbus. Ekskursijos dalyviai nuoširdžiai dėkojo abiems gidams už tikrai šventišką dovaną biržiečiams ir miesto svečiams. Daugelis jų skubėjo į Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos salę, kur netrukus prasidėjo ilgai lauktas biržiečių susitikimas su arkivyskupu Lionginu Virbalu SJ. Iškilų mūsų kraštietį į pilį atlydėjo kitas Biržų krašto žmogus – dabartinis klebonas Jonas Morkvėnas, o pokalbį vedė bibliotekininkė Liuda Prunskienė.

Gera grįžti namo

„Gera grįžti namo“, renginį pradėjo arkivyskupas, tuo dar kartą patvirtindamas savo pasiūlytą šio susitikimo pavadinimą – „Buvau ir esu biržietis“.  Jis prisiminė vaikiškus landžiojimus po tada dar neatstatytos tvirtovės griuvėsius, alyvas piliakalnyje, mokyklines talkas, vaikystės upę – Apaščią, kurioje Mama skalaudavo skalbinius... L. Virbalas, atsakydamas į susirinkusiųjų klausimus, kalbėjo apie savo kelią į kunigystę, knygų vertimus ir rašymą, bendrakeleivius žemiškoje kelionėje ir tikėjimo dalykuose. Bet labiausiai žmones jaudino, nuteikė pozityviai arkivyskupo paprastumas, nuoširdūs atsakymai į visus klausimus, rankos paspaudimai, apsikabinimas su tais, kurie jam buvo ir yra svarbūs. „Branginti tai, kas buvo, pažinti žmones, istoriją ir žvelgti į ateitį kartu, padedant vienas kitam“ – toks buvo L. Virbalo palinkėjimas biržiečiams.

Gegužės 30 d. L. Virbalas šventė kunigystės 30-etį, o liepos 6 d. – savo gyvenimo 60-etį. Solidžios ir labai svarbios progos, todėl ir sveikintojų susirinko nemažai: valdžios atstovai, bibliotekininkai, muziejininkai, buvę 2-os vidurinės mokyklos (dabar „Aušra“) mokytojai, klasės draugai, dabartiniai mokiniai, šiaip pažįstami.

Savivaldybės administracijos direktorė Irutė Varzienė paprašė arkivyskupo sutikimo suteikti jam Biržų miesto Garbės piliečio vardą, nes „šito reikia ne jums, arkivyskupe, bet mums, biržiečiams“. Gera buvo stebėti nuoširdų L. Virbalo apsikabinimą su buvusiu Biržų muzikos mokyklos, kurią yra baigęs arkivyskupas, mokytoju Juozu Puplauskiu, mokyklos suolo draugu Rimvydu Valotka. Arkivyskupą taip pat sveikino buvusi klasės draugė Vilija Ščebetovienė, paralelinėse klasėse besimokę Miglė Budriūnienė, Regina Zibolienė, buvusi mokytoja Vlada Balbierienė. Niekas nenorėjo skirstytis, bet artėjo vakaro šv. Mišių laikas, tad vargonininkei Viktorijai Morkūnienei neliko nieko kito kaip visus pakviesti sugiedoti jubiliatui „Ilgiausių metų“.

Džiugu, kad vakaro šv. Mišios, kurioms vadovavo arkivyskupas, Švč. Sakramento adoracija po jų, buvo tarsi šio širdingo susitikimo tęsinys. Ir šv. Mišiose, ir adoracijos metu giedojo rokiškietė Vilija Radvilė, violončelės partiją atliko Kornelija Petkutė.

Rodykime Kristų, ne save

Sekmadienio, birželio 27-osios, Šv. Jono Krikštytojo atlaidus drąsiai galima vadinti gerumo diena. Sumos šv. Mišios, kurioms vadovavo arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, prasidėjo eucharistine procesija, kurioje dalyvavo ne tik gausiai susirinkę biržiečiai, bet ir svečiai iš kitų mūsų rajono parapijų ir iš Panevėžio. Dar kartą padėkojęs Biržams ir biržiečiams bei bažnyčiai, kuri buvo ir yra jo tikėjimo namai, homilijoje arkivyskupas kalbėjo apie Jono Krikštytojo misiją, ją gretindamas su kiekvienam tikinčiajam skirta užduotimi šiame gyvenime.

„Mūsų misija – rodyti Kristų, ne save ir ne savo nuopelnus“, - sakė ganytojas, akcentuodamas Viešpaties pažinimo svarbą ir tai, kad Jis atėjo susitikti su kiekvienu iš mūsų.

Iš klebono Jono Morkvėno rankų gavęs savo gimimo įrašo bažnytinėje knygoje kopiją, ganytojas vėl prisiminė Biržus, kunigus, patarnautojus, visus, su kuriais gyvenimas čia buvo suvedęs. Žmonės gerte gėrė kiekvieną arkivyskupo pasakytą žodį, kartu kūrė gerumo ir bendrystės dvasią.

„Laisvė, kurią mums suteikė Kristus, yra svarbiau už gyvenimą. Krikščionis turi drąsiai liudyti savo tikėjimą“, - kalbėjo arkivyskupas.

Jo mintis giesmėmis ir dainomis pratęsė solistas Liudas Mikalauskas, kuriam pritarė ir visi iškilmėje dalyvavę žmonės.

 

Stasė Eitavičienė
Nuotraukos autorės